Neformalaus ugdymo metodų tyrimas
Šių dienų statistika liudija, kad tik 2,4 % jaunų žmonių, kurių amžius 15 - 24 m. Latvijoje ir 5,4 % Lietuvoje, dalyvauja neformaliojo švietimo veiklose. Šie skaičiai žymiai mažesni už Europos sąjungos vidurkį - 12,3%). (1)
Viena iš pagrindinių priežasčių - nepakankamai kokybiškas neformaliojo ugdymo turinys ir formos. Efektyvių jaunimo darbuotojų trūkumas taip pat vaidina stiprų vaidmenį.
Kiti efektyvų darbą su jaunimu stabdantys faktoriai:
-
nepakankamai stiprūs ryšiai tarp jaunimo darbuotojų, juos atstovaujančių organizacijų ir jaunimo. ( tik 6 % jaunų žmonių jaunimo darbuotojus įvardija kaip tuos, iš kurių sužino informaciją apie neformaliojo ugdymo veiklas, laisvalaikio renginius.) (2)
-
neformaliojo mokymosi galimybių patiems jaunimo darbuotojams trūkumas.
Nepakankamai kokybiškas neformalusis ugdymas ir jaunimo darbuotojų energingumo bei motyvacijos trūkumas sukuria šias problemas:
-
žemas jaunimo įsitraukimas ir neiniciatyvumas. Tik 60 % jaunimo dalyvauja būreliuose ar veiklose pagal savo pomėgius ir tik 33 % procentai yra įsitraukę į jaunimo organizacijų veiklą;(2)
-
jaunimui trūksta kompetencijų;
-
jauni žmonės yra ribojami finansinių galimybių ir patiria kitokią socialinę atskirtį. Latvijoje tai 31,3%, o Lietuvoje 32,7% jaunų žmonių. Tai vieni iš didžiausių atskirties rodiklių tarp Europos Sąjungos valstybių, kur šis procentas yra 26,9%. (8)
Neformaliojo ugdymo veiklos jauniems žmonėms gali padėti vystyti įvairius gebėjimus ir savęs bei pasaulio supratimą. Tai padeda nusistatyti ilgalaikius tikslus, jų siekti, suprasti savo talentus ir galimybes planuoti karjerą, pradėsi savo verslą. Tai ypač reikalinga tiems, kas gyvena atokesnėse nuo sostinių vietovėse, iš kur žmonės dažnai emigruoja, nerizikuodami ar nemokėdami savęs motyvuoti.
Įvairūs tyrimai skelbia, kad jauni žmonės geriausiai suvokia medžiagą ir lavinasi, kai mokymas vyksta naudojant įvairius atraktyvius metodus ir formas. Būtent toks įvairių metodų rinkinys su jaunimu dirbantiems specialistams sukurtas projekte „GENERATION Z. BE READY“. Projektą įgyvendino trys visuomeninės organizacijos: „KĒFA“ (Latvija), „Ceļa Meklētāji“ (Latvija), ir „Kartu saldu“ (Lietuva).
Projektas vyko 13 mėnesių, per kuriuos buvo sukurta 60 užsiėmimų komplektų, kurių kiekvieno trukmė 90 min. Komplektą sudaro įvairios sociokultūrinės pamokos, veiklos ir žaidimai. Juos kuriant ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į įdomias ir aktyvias mokymosi formas ir metodus: vaizdinę medžiagą, žaidimus, viktorinas, diskusijoas, darbą grupėse, veiklų aptarimus.
Projektą finansavo Europos Sąjungos Komisija. Tačiau ESK projekto palaikymas nereiškia, kad ji tvirtiną visą medžiagą ir idėjas, kurias rasite projekte. Konkrečios sociokultūrinės veiklos ir idėjos atspindi jas kūrusių žmonių mintis.